Faqja kryesore Rreth kėsaj faqe Kontakt
Krijimi i Universit - harun Jahja

KRIJIMI I UNIVERSIT



Projektimi i veēantė i Elementėve tė Jetės

Tek dallojmė se nė ēfarė mėnyre tė jashtėzakondshme
janė programuar ligjet e natyrės pėr tė krijuar universin,
shohim se ky univers nuk ėshtė krijuar kot por prapa tij
fshihet njė mendje dhe qėllim.

Xhon Polkinghorn, fizikant anglez 84

Deri tani shqyrtuam se tė gjitha ekuilibrat fizikė tė universit nė tė cilin jetojmė janė tė programuar posaēėrisht pėr jetėn tonė. Pamė gjithashtu se struktura e pėrgjithshme e universit, pozicioni i Tokės brenda tij, vetitė fizike tė kores sė tokės dhe faktorėt si ajri, uji dhe drita janė projektuar posaēėrisht me ato cilėsi qė ne kemi nevojė. Por pėrveē kėtyre na duhet tė analizojmė edhe elementėt organikė, pėrbėrės tė trupit tonė. Edhe ato elemente pėrbėrės tė dorės, syve, flokėve, organeve apo tė tė gjithė atyre gjallesave qė na si-gurojnė ushqim bimėve, kafshėve, pemėve dhe zogjve, janė projektuar posaēėrisht pėr tė shėrbyer pikėrisht aty ku vlejnė.

Fizikanti Robert E. D. Klark me shprehjen e tij "Krijuesi ka krijuar pjesė tė veēanta pėr ndėrtimin e jetės" 85, tregon se Zoti ka krijuar me njė projektim suprem dhe tė veēantė tė gjitha bazat e jetės.

Baza mė e rėndėsishme kėtu ėshtė karboni.

 

Projektimi nė karbon

Nė kapitujt e kaluar shpjeguam se karboni, i cili zė vendin e 6-tė nė tabelėn periodike, prodhohej nė ato yje tė mėdhenj qė i quanim gjigandėt e kuq me njė proces tepėr fantastik. Pamė se edhe Fred Hoil qė zbuloi kėtė proces tė mahnitshėm deklaroi se "nėse do tė vlerėsonim kėto procese qė ndodhin nėpėr yje mund tė themi se ligjet e fizikės janė tė organizuar nė mėnyrė tė vullnetshme".86

Nė studimet e bėra mbi karbonin kėtė vullnet nuk e shohim vetėm nė procesin e formimit tė tij por edhe nė sistemin e vetive fizike tė kėtij elementi.


Nė shumicėn e rasteve karboni nė natyrė gjendet nė formėn e grafitit. Kjo lėndė e zezė nė komponime me atome tė tjerė formon lėndė jashtėzakonisht tė ndryshme dhe tė larmishme. Materiali, i cili formon trupin e njeriut dhe tė ēdo gjallese tjetėr ėshtė karboni me lidhjet qė krijon me disa elemente tė tjerė.

Karboni i lirė (i pastėr) nė natyrė gjendet nė dy forma tė veēanta; si grafit dhe si elmaz. Me pėrzierjet e kryera, karboni formon substanca tė llojeve tė ndryshme. Tė gjitha ato struktura organike tė ndryshme qė nga bėrthamat qelizore nė lėvoren e pemės, nga thjerrėzat e syve nė brirėt e drerit, nga e bardha e vezės nė helmin e gjarprit, pėrbėhen nga komponime me bazė karbonin. Karboni i kombinuar nė forma gjeometrike dhe radhitjeve tė ndryshme nė pėrzierje me hidrogjenin, oksigjenin dhe azotin, nxjerr nė pah substanca tepėr tė larmishme dhe tė ndryshme.

Komponimet karbonike nė disa raste pėrbėhen vetėm nga disa atome e nė disa tė tjera prej mijėra madje miliona atomesh. Vetėm atomet e karbonit mund tė formojnė komponime tė tilla tė gjata dhe tė qėndrueshme (jetėgjatė). Ashtu siē e deklaron edhe David Burni nė librin Life "karboni ėshtė element i jashtėzakondshėm... nėse nuk do tė ishte karboni dhe kėto veēori tė tij, jeta nė tokė do tė ishte e pamundur".87

Kimisti anglez Nevil Sixhvik nė librin me titull "Chemical Elements and Their Compounds (Elementet kimike dhe komponimet e tyre)" shkruan pėr karbonin se:

"Nė aspektin e llojshmėrisė dhe numrit tė komponimeve qė kryen, karboni zotėron njė strukturė tepėr tė veēantė, plotėsisht ndryshe nga elementet e tjerė. Deri tani karboni ishte i pėrkufizuar dhe i ndarė nė mbi gjysėm milioni komponime tė ndryshme. Por, edhe ky ėshtė njė informacion i pamjaftueshėm mbi fuqitė e karbonit sepse baza e tė gjithė lėndėve organike pėrbėhet prej tij".88

Pėr arsye tė veēorive fizike dhe kimike do tė ishte e pamundur mbėshtetja e jetės nė njė element tjetėr nė vend tė karbonit. Dihet shumė mirė se edhe silikoni, i cili dikur u paraqit si alternativė e karbonit, ishte njė kandidat i pavlefshėm. Sixhvik thotė se "sot zotėrojmė dije tė mjaftueshme dhe jemi tė bindur se do tė ishte e pamundur njė ide e zėvendėsimit, si bazė pėr jetėn, e silikonit me karbonin".89

 

Lidhjet Kovalente

Lidhje kovalente, ėshtė emri qė u jepet lidhjeve midis atomeve nė pėrzierjet e karbonit me atome tė tjera pėr formimin e komponimeve organike. Njė lidhje kovalente formohet me pėrpjesėtimin e elektroneve tė dy atomeve.

Elektronet zenė vend nėpėr orbita tė caktuara pėrreth bėrthamės sė atomit. Nė orbitėn mė afėr bėrthamės mund tė marrin pjesė vetėm dy elektrone. Nė orbitėn pasuese marrin pjesė tetė elektrone dhe njė mė pas saj 18 elektrone e kėshtu me radhė. Interesante ėshtė se elektronet janė tė epur pėr tė pėrmbushur numrin e caktuar tė ēdo orbite. Psh, oksigjeni, i cili nė orbitėn e tij tė dytė zėnė vend 6 elektrone, kėrkon vazhdimisht qė tė shtojė edhe dy elektrone tė tjerė pėr tė pėrmbushur numrin tetė nė kėtė orbitė. Akoma nuk ėshtė gjetur njė pėrgjigje pėr kėtė aftėsi (elasticitet) tė atomeve por dihet se po tė mos ishte diēka e tillė nuk do tė ekzistonin organizmat e gjalla.

Lidhjet kovalente formohen nė saje tė kėsaj dėshire tė atomeve pėr tė "plotėsuar orbitat". Dy atome tė ndryshme, tė cilėt qė tė dy kėrkojnė tė plotėsojnė orbitat e tyre, e arrijnė diēka tė tillė duke pėrpjesėtuar elektronet mes njėri-tjetrit. Psh, dy atome hidrogjeni dhe njė atom oksigjeni qė formojnė molekulėn e ujit (H2O) krijojnė mes tyre njė lidhje kovalente. Oksigjeni duke pėrpjesėtuar ēdonjėrin elektron tė dy atome-ve tė hidrogjenit, plotėson numrin tetė nė orbitėn e tij tė dytė. Po ashtu, ēdonjėri prej hidrogjeneve duke pėrdorur secili nga njė elektron oksigjeni, plotėsojnė orbitėn e tyre tė parė me nga dy elektrone.


Struktura e gazit metan: Pėrreth atomit tė karbonit nė mes, janė lidhur katėr atome tė njėjtė hidrogjeni.

Ja pra, edhe karboni duke kryer lidhje tė tilla kovalente formon substanca tė shumėllojshme. Njėri prej tyre ėshtė edhe metani. Metani formohet me lidhjen kovalente tė katėr atomeve tė ndryshme tė hidrogjenit me karbonin. Numri atomik i karbonit ėshtė 6 dhe nė vend tė oksigje-nit, i cili kishte 8 dhe i mungonin dy, karbonit i duhet qė tė kryejė lidhje me katėr hidrogjene.

Thamė se karboni ėshtė veēanėrisht i shumanshėm nė formimin e lidhjeve me atome tė tjerė duke shfaqur njė numėr jashtėzakonisht tė madh komponimesh. Vetėm me komponimet qė kryhen me hidrogjenin, formon njė familje tepėr tė gjėrė qė quhen "hidrokarbure". Nė kėtė familje marrin pjesė: gazi natyror, nafta e lėngėt, vajguri dhe (vajra) lubrifikantė tė ndryshėm. Hidrokarbure si etileni dhe popileni janė bazė nė industrinė petrokimike. Hidrokarbure si benzeni, tolueni dhe turpentini pėrdoren nėpėr bojėra. Naftalina ėshtė njė tjetėr hidrokarbur, tė cilin e pėrdorim pėr tė mbrojtur teshat tona nga mola. Hidrokarburet, tė cilėt pėrzihen me klorin apo fluorin, formojnė substanca tė ndryshme si lėndė anestezike, shuajtės zjarri dhe freon qė e pėrdorim nėpėr frigoriferė.


Vaji i ullirit, mishi apo sheqeri janė lėndė tė ndryshme, tė cilat formohen me programime tė ndryshme tė komponimeve tė karbonit, oksigjenit, hidrogjenit apo azotit.

Komponimet e karbonit me hidrogjenin dhe oksigjenin zenė pėrsėri njė vend tė gjerė. Nė kėtė familje marrin pjesė alkoole si, etanoli dhe propanoli, aldehidet, ketonet dhe acidet e yndyrshme. Dy substanca tė tjera qė hyjnė nė kėtė familje tė komponimeve karbonike me hidrogjenin dhe oksigjenin janė glukoza dhe fruktoza qė na sigurojnė energji nga ushqimet qė hajmė. Po ashtu edhe lėnda e ashpėr (sertė) e pemėve njėkohėsisht lėnda e parė pėr letėr, celuloza, dylli, uthulla si dhe acidet formike janė secila nga njė komponim i lidhjeve kovalente tė karbonit me hidrogjenin dhe oksigjenin.

Nė lidhjet qė formon karboni me hidrogjenin, oksigjenin dhe azotin pėrsėri shfaqen komponime tepėr tė rėndėsishme pėr ne. Nė krye tė kėtyre komponimeve radhiten aminoacidet, tė cilat formojnė proteinat bazė pėr trupin tonė. Edhe molekulat nukleotide qė formojnė ADN-nė, janė komponime tė pėrzierjes sė karbonit me hidrogjenin, oksigjenin dhe azotin.

Shkurtimisht lidhjet kovalente qė kryen atomi i karbonit janė kusht i domosdoshėm pėr ekzistencėn e jetės. Nėse karboni nuk do tė kishte aftėsinė tė formonte lidhje kovalente me hidrogjenin, oksigjenin dhe azotin as qė nuk do tė bėhej fjalė pėr jetė.



Uji dhe metani: Dy shembuj tė ndryshėm tė lidhjeve kovalente

Molekula e ujit (sipėr) ėshtė formuar nga lidhje kovalente midis njė atomi tė oksigjenit dhe dy atomeve tė hidro-gjenit. Kurse molekula e metanit (poshtė) ėshtė formuar nga lidhja kovalente midis njė atomi tė karbonit dhe katėr atomeve tė hidrogjenit.

Ajo qė e mundėson (kushtėzon) karbonin tė kryejė lidhje tė tilla ėshtė karakteristika e tij qė kimistėt e quajnė "metastabėl". Kėtė karakteristikė tė karbonit, biokimisti i njohur J. B. S. Haldane e shpjegon kėshtu:

"Qenia metastabėl e njė molekule do tė thotė ēlirimi i njė energjie tė lirė gjatė njė transformimi dhe mbetja e saj stabėl pėr njė kohė tė gjatė por duke pėrjashtuar kėtu ndėrhyrjet nė reaksion tė temperaturės, rrezatimit apo tė njė kata-lizatori".90

Ky pėrkufizim teknik do tė thotė se atomi i karbonit zotėron njė strukturė tepėr tė veēantė. Nė saje tė kėsaj strukture nė kushte normale, karboni mund tė formojė lidhje kovalente shumė lehtėsisht.

Na tėrheq vėmendjen kėtu njė pikė interesante. Karakteristika nė fjalė, e domosdoshme pėr jetėn e karbonit, realizohet vetėm nė njė interval shumė tė ngushtė temperature. Komponimet karbonike mbi 100°C janė tė paqėndrueshėm.

Kėtė gjė e vėrejmė qė tė gjithė nė jetėn tonė tė pėrditshme. Ajo qė ne bėjmė kur skuqim mish s'ėshtė asgjė tjetėr vetėm ndryshimi struktural i komponimeve tė karbonit. Por duhet t'iu tėrheqim vėmendjen nė njė pikė; mishi qė skuqet kthehet nė njė gjendje plotėsisht "tė vdekur", pėr shkak se aty zhduket ēdo strukturė e gjallė e organizmave. Kėshtu qė komponimet karbonike shkatėrrohen mbi 100°C. Njė pjesė e madhe e vitaminave shkatėrrohet menjėherė, po ashtu edhe sheqernat pėsojnė po tė njėjtat ndryshime strukturale dhe i humbasin plotėsisht tė gjitha vlerat ushqimore. Nė njė temperaturė mė tė lartė psh, nė 150°C, komponimet karbonike fillojnė dhe digjen.

Krijimi dhe ruajtja e stabilitetit tė lidhjeve kovalente tė komponimeve karbonike nuk e kalojnė kufirin e sipėrm prej 100°C dhe kufirin e poshtėm tė intervalit tė temperaturės qė ėshtė 0°C. Nė njė temperaturė poshtė 0°C ėshtė e pamundur ekzistenca e biokimisė organike.

Komponimet e tjera nuk janė kėshtu. Nė shumicėn e rasteve pėr lėndėt inorganike nuk ndodhin ndikime tė tilla nė ndryshimet e temperaturės. Pėr tė parė diēka tė tillė, pranė njė cope mishi vendosni njė copė metali, xhami apo njė gur dhe ngroheni. Me rritjen e temperaturės do tė vėreni se struktura e mishit po ndryshon, skuqet, nxihet dhe nė fund digjet. Diēka e tillė nuk mund tė ndodhė te metali, xhami apo te guri edhe nė qoftė se e rrisim me qindra gradė temperaturėn.

Nėse e shikoni me kujdes, nevoja pėr intervalin e duhur tė temperaturės pėr formimin dhe mbrojtjen e lidhjeve kovalente tė komponimeve karbonike, ėshtė pikėrisht ajo temperaturė qė ekziston nė Tokė. Siē e kemi cilėsuar edhe mė parė, temperatura nė univers ndryshon qė nga temperatura e yjeve tė zjarrtė qė arrin nė nxehtėsira me miliarda gradė deri nė pikėn "absolute zero" -273.15°C. Nė njė kohė kur Toka, e cila ėshtė krijuar posaēėrisht pėr jetėn njerėzore, zotėron pikėrisht nė njė interval aq tė ngushtė atė temperaturė tė nevojshme pėr komponimet karbonike, bazė pėr jetėn.

Njė anė tjetėr mė interesante ėshtė se po ky interval ėshtė e vetmja tempe-raturė e gjendjes sė lėngshme tė ujit. Ashtu siē e pamė edhe nė kreun e kaluar edhe pėr ujin, i cili ėshtė njė nga bazat e jetės nevojitet po i njėjti interval temperature qė i duhet edhe komponimeve tė karbonit. Nuk ekziston asnjė ligj i natyrės qė tė kushtėzojė njė pėrshtatje tė tillė. Kjo, ėshtė njė tregues qė uji, karboni dhe veēoritė e tokės janė tė krijuara nė harmoni me njėra-tjetrėn.

 

Lidhjet e Dobėta

Lidhjet, tė cilat i mbajnė tė ngjitura sė bashku atomet e trupave organike nuk janė lidhjet kovalente. Ekziston edhe njė klasė e dytė e lidhjeve. Tėrėsisė sė kėtyre lidhjeve me llojshmėri tė ndryshme u jepet emri "lidhjet e dobėta".

Lidhjet e dobėta janė pothuejse 20 herė mė tė pafuqishme se lidhjet kovalente por qė zotėrojnė njė rėndėsi tė veēantė nė kiminė organike. Proteinat, tė cilat janė bazė tė trupave tė qenieve tė gjalla, format e tyre tri-dimensionale tė ndėrlikuara i fitojnė nė saje tė lidhjeve tė dobėta.

Pėr tė shpjeguar diēka tė tillė duhet tė thellohemi nė strukturėn e proteinave. Proteinat nė pėrgjithėsi njihen si "zinxhirė aminoacidesh". Njė pėrkufi-zim i tillė bėhet sepse ato janė tė rreshtuara njėri pas tjetrit, si rruazat e njė varėseje nė njė seri dy-dimensionale.

Lidhjet kovalente mbajnė lidhur me njėri-tjetrin ato atome qė formojnė aminoacidet. Lidhjet e dobėta bashkojnė aminoacidet nė format e duhura tri-dimensionale. Po tė mos ishin lidhjet e dobėta do tė ishte e pamundur qenia e proteinave. Nė njė ambient qė nuk ndodhen proteinat nuk mund tė flitet pėr jetė.


Lidhja kovalente: Atomet janė tė lidhur ngushtė me njėri-tjetrin.
Lidhja e dobėt: Zinxhiri atomik i njė komponenti nė pika tė ndryshme ėshtė i mbajtur nė njė formė tė vetme tri-dimensionale.

Interesante ėshtė se temperatura e duhur e lidhjeve tė dobėta ėshtė po e njėjta temperaturė e duhur edhe pėr lidhjet kovalente dhe se ėshtė pikėrisht ajo temperaturė qė zotėron atmosfera e Tokės. Struktura e lidhjeve tė dobėta ėshtė krejtėsisht ndryshe me tė lidhjeve kovalente dhe nuk ka asnjė arsye tė natyrshme qė tė kushtėzojė nevojėn e tyre pėr tė njėjtėn temperaturė. Megjithatė tė dyja kėto klasa lidhjesh formohen nė tė njėjtin interval temperature. Nėse lidhjet kovalente dhe lidhjet e dobėta do tė tregonin stabilitet nė intervale tė ndryshme temperature ndėrtimi i proteinave do tė ishte pėrsėri i pamundur.

Tė gjithė kėto informacione, tė cilat i shtjelluam mbi veēoritė e jashtėzakondshme tė atomit tė karbonit, tregojnė se mes kėtij atomi bazė materiale e jetės, me ujin, i cili ėshtė njė tjetėr material bazė i jetės dhe Tokėn, si planet strehues tė jetės, ekziston njė harmoni tepėr e madhe. Majkėll Denton nė librin e tij "Natyre's Destiny (Fati i Natyrės)" e thekson kėshtu kėtė fakt:

"Brenda vlerave kaq gjigande tė temperaturės ėshtė njė interval i ngushtė tempe-rature qė brenda tij arrijmė tė zotėrojmė 1) ujin nė gjendje tė lėngėt 2) karakteristikėn metastabėl pėr sigurimin e komponimeve tė ndryshme dhe tė larmishme organike dhe 3) stabilitetin e lidhjeve tė dobėta me format e ndėrlikuara molekulare tri-dimensionale".91

Ky interval i ngushtė temperature, ashtu siē e kemi cilėsuar edhe mė parė, midis trupave qiellorė qė njihen ekziston vetėm nė Tokė. Gjithashtu edhe ato dy baza shumė tė rėndėsishme pėr jetėn, uji dhe karboni, gjenden nė sasira tė bollshme nė tokė.

Tė gjitha kėto tregojnė se atomi i karbonit me tė gjitha veēoritė e tij tė jashtėzakondshme, ėshtė krijuar posaēėrisht pėr jetėn dhe se Toka ėshtė programuar pėr njė jetė me bazė karbonin.

 

Projektimi nė oksigjen

Pamė se karboni ėshtė baza mė e rėndėsishme e organizmave tė gjalla dhe se ėshtė krijuar pėr kėtė funksion tė tij, me njė projektim tė veēantė. Por ekzistenca e tė gjitha qenieve tė gjalla me bazė karbonin ėshtė e lidhur edhe pas njė kushti tė dytė: energjisė. Energjia ėshtė nevojė e domosdoshme pėr jetėn.

Bimėt e gjelbėrta energjinė e marrin nga drita e Diellit. Kurse pėr kafshėt dhe njerėzit burimi i energjisė sigurohet prej "oksidimit". Duke "djegur" ushqimin bimor fitojmė energji. Pra, siē mund ta kuptojmė edhe nga vetė termi i oksidimit, djegia realizohet me praninė e oksigjenit nė reaksion. Pėr kėtė arsye edhe oksigjeni ėshtė njė bazė pėr jetėn e ndėrlikuar ashtu si uji dhe karboni.

Formula e reaksionit tė "djegies" qė ēliron energji ėshtė:

Komponime karbonike + oksigjen > ujė + dioksid karboni + energji

Nė pėrfundimin e reaksionit tė mėsipėrm, pranė ujit dhe dioksidit tė karbonit ēlirohet edhe njė sasi e konsiderueshme energjie. Nė krye tė komponimeve karbonike vijnė hidrokarburet, tė pėrbėra nga atome karboni dhe hidrogjeni. Psh, glukoza (sheqeri) ėshtė njė hidrokarbur, i cili vazhdimisht "digjet" nė trupin tonė dhe ėshtė bazė e sigurimit tė energjisė.

Interesante ėshtė se atomet e hidrogjenit dhe karbonit qė formojnė hidrokarburet janė atomet mė tė pėrshtatshme pėr t'u oksiduar. Hidrogjeni midis tė gjithė atomeve tė tjerė kur oksidohet ēliron mė tepėr energji. E thėnė ndryshe ėshtė "lėnda djegėse" mė e mirė pėr oksigjenin. Karboni nė aftėsinė e tij si lėndė djegėse ėshtė i treti, pas boronit. Henderson, autori i librit "The Fitness of the Environment (Pėrshtatshmėria e Mjedisit)" ka deklaruar se ka mbetur tepėr i mahnitur pėrballė kėsaj "pėrshtatjeje tė dobishme tė jashtėzakondshme" dhe shkruan se: "Reaksionet kimike, tė cilat japin rezultatet mė tė pėrshtatshme qė mund tė jenė, pėr fiziologjinė, nė tė njėjtėn kohė janė reaksione qė i pėrcjellin mė mirė energji organizmave".92

 

Projektimi nė Zjarr (Pėrse nuk digjemi nė ēast?)

Siē e prekėm edhe mė sipėr, reaksionet mė themelore qė u sigurojnė energji qenieve tė gjalla janė oksidimet qė pėsojnė komponimet e karbonit me hidro-gjenin. Nė kėtė pikė mund tė formulojmė njė pyetje interesante: Edhe trupi ynė nė bazė, ėshtė i formuar nga komponimet e karbonit me hidrogjenin. Atėherė pėrse nuk oksidohet edhe trupi ynė? Apo e shprehur mė qartė, pėrse trupi ynė nuk merr flakė dhe tė ndizet si njė fije shkrepėse?

Nė tė vėrtetė ėshtė njė rast tepėr habitės qė trupi ynė tek kontakton me oksigjenin nuk digjet.

Ky paradoks ndodh pėr shkak se shumica e molekulave tė oksigjenit nė temperatura normale, tė cilat zotėrojnė formėn O2, janė molekula "tė paafta" dhe nuk hyjnė dot nė reaksione me substanca tė tjera. ("Tė paafta" ėshtė njė term qė pėrdoret nga kimistėt pėr ato gaze qė i kanė tė plotėsuara orbitat e tyre me elektrone, prandaj emėrtohen si "tė paafta" apo" tė ngopura" sepse aftėsia e njė atomi pėr tė hyrė nė reaksion pėrcaktohet nga elasticiteti qė tregon ky atom pėr tė plotėsuar vendet boshe tė elekroneve nėpėr orbitat rreth bėrthamės.) Por kėtu lind pėrsėri njė pyetje tjetėr: Meqė O2 ėshtė njė molekulė qė nuk merr pjesė lehtėsisht nėpėr reaksione, si arrin trupi ynė ta kthejė kėtė molekulė nė njė trajtė qė tė hyjė nė reaksion?

Pėrgjigjja e kėsaj pyetjeje, e cila pritej me padurim qė prej shekullit tė 19-tė, ka arritur tė kuptohet nga zhvillimet e shkencės sė gjysmės sė dytė tė shekullit tė 20-tė. Vėzhgimet biokimike zbuluan se disa enzima tė veēanta nė trupin tonė janė tė ngarkuara me detyrėn pėr tė futur nė reaksion formėn O2 tė oksigjenit qė gjendet i lirė nė atmosferė. Kėto enzima tė veēanta, nėpėr qelizat tona si rezultat i proceseve tepėr tė ndėrlikuara, sjellin nė gjendje reaktive oksigjenin duke pėrdorur si katalizator (pėrshpejtues) atomet e bakrit dhe hekurit qė gjenden nė trupin tonė.93

Ėshtė njė tabllo tepėr interesante: Oksigjeni ėshtė njė element djegės dhe normalisht pritet qė edhe trupi ynė tė digjet. Pėr tė parandaluar kėtė, nė njė mėnyrė habitėse oksigjeni nė atmosferė me formėn e tij O2 ėshtė "i paaftė" dhe nuk hynė lehtėsisht nė reaksion. Por qė trupi ynė tė pėrfitojė energji, ka nevojė pėr ve-tinė djegėse tė oksigjenit. Pėr kėtė gjė brenda qelizave tona ėshtė vendosur njė sistem enzime i ndėrlikuar qė kėtė gaz tė paaftė ta kthejė nė njė gjendje tepėr reaktive.

Meqė jemi brenda temės duhet tė theksojmė se ky sistem enzime ėshtė njė mrekulli e projektimit dhe qė i hedh poshtė pretendimet e teorisė sė evolucionit mbi formimin e rastėsishėm tė gjallesave.94

Ekziston edhe njė masė tjetėr e marrė nga trupi ynė pėr tė parandaluar djegien e tij. Kjo, me thėnien e kimistit Nevil Sixhvik, ėshtė "karakteristika inerte e karbonit".95 E thėnė ndryshe, nė temperatura normale karboni nuk merr pjesė lehtėsisht nė reaksion me oksigjenin. Kjo karakteristikė e shprehur nė gjuhėn kimike nė tė vėrtetė ėshtė diēka qė ne e pėrjetojmė ēdo ēast nė jetėn tonė. Vėshtirėsitė qė heqim tek mundohemi pėr tė ndezur zjarr duke pėrdorur dru apo qymyr nė njė ditė tė ftohtė, shkaktohen nga kjo veti e karbonit. Pėr tė ndezur zja-rrin duhet qė tė mundohemi pėr tė ngritur nxehtėsinė e druve apo tė qymyrit. Por pasi zjarri merr flakė, karboni hyn me shpejtėsi nė reaksion dhe ēliron njė energji tė madhe. Prandaj pėr tė ndezur zjarr (pa ndihmėn e njė shkrepėseje apo tė njė burimi tjetėr zjarri) ėshtė tepėr e vėshtirė. Mbasi zjarri lėshon flakėt e para, ai rritet me shpejtėsi duke ēliruar njė nxehtėsi tė madhe dhe fillon tė djegė ēdo komponim karbonik pėrreth.

Nėse e vėrejmė me kujdes, nė zjarr do tė shohim njė projektim tepėr interesant. Vetitė kimike tė oksigjenit dhe karbonit janė tė programuara nė atė mėnyrė qė edhe pse zotėrojnė veti tepėr djegėse, hyjnė nė reaksion dhe shkaktojnė zjarr vetėm nė temperatura shumė tė larta. Po tė mos ishte kėshtu jeta mbi Tokė do tė ishte e pamundur. Nėse epėrsia e oksigjenit dhe e karbonit do tė ishte disi mė e madhe, me rritjet e temperaturės nė Tokė do tė krijohej njė katastrofė e vėrtetė ku tė gjithė njerėzit, pemėt, kafshėt do tė merrnin flakė nė ēast dhe do tė ishte diēka normale. Psh, njė njeri qė ecėn nė shkretėtirė nė atė ēast kur temperatura e ditės ngrihet nė kulmin e saj, do tė digjej nė ēast si fije shkrepseje. Po ashtu edhe bimėt e kafshėt do tė kishin po tė njėjtat pasoja. Padyshim qė tė flitet pėr jetė nė njė botė tė tillė do tė ishte pak e vėshtirė.

Nėse karakteristikat pasive tė oksigjenit dhe karbonit do tė ishin mė tė mėdha, do tė ishte tepėr e vėshtirė tė ndizej zjarr mbi tokė, mbase mund tė ishte edhe e pamundur. Nė njė mjedis ku nuk ndodhet zjarri do tė ishte e pamundur ngrohja e njerėzve si edhe zhvillimi i teknollogjisė. Sepse siē dihet teknollogjia mbėshtetet nė metale dhe metalet mund tė zbuten e marrin formė vetėm nė temperatura tepėr tė larta.

Kjo gjendje na shfaq edhe njėherė qė vetitė kimike tė oksigjenit dhe karbonit janė nė format mė tė pėrshtatshme pėr jetėn e njeriut. Nė kėtė kuadėr Majkėll Denton shkruan:

"Midis elasticitetit qė tregohet pėr tė mos hyrė nė reaksion, i atomeve tė oksigjenit dhe karbonit nė temperatura normale, dhe energjisė me pėrmasa gjigande qė ēlirohet kur kėto hyjnė nė reaksion, ekziston njė programim tepėr i rėndėsishėm pėr jetėn nė tokė. Ky programim kaq interesant i oksigjenit dhe karbonit siguron pėrfitimin e njė energjie nė njė mėnyrė tė vazhdueshme dhe tė kontrolluar tė organizmave tė ndėrlikuara dhe nė tė njėjtėn kohė njerėzimi tė arrijė ta pėrdori nė mėnyrė tė kontrolluar zjarrin duke pėrfituar temperaturat e duhura pėr teknollogjinė".96

E thėnė ndryshe, si oksigjeni edhe karboni janė krijuar nė formėn mė tė pėrshtatshme pėr jetėn tonė. Veēoritė e kėtyre dy elementeve na japin mundėsinė qė tė mund tė ndezim zjarr dhe kėtė zjarr ta pėrdorim nė mėnyrėn mė tė pėrshtatshme. Ēdo anė e tokės ėshtė e mbushur me pemė qė pėrmbledhin sasira tė konsiderueshmė karboni dhe qė ne mund t'i pėrdorim lehtėsisht pėr tė ndezur zjarr. Tė gjitha kėto tregojnė se edhe zjarri me materialet e tjera janė tė krijuara nė formėn mė tė pėrshtatshme pėr jetėn humane. Allahu nė Kuran u drejtohet nė kėtė mėnyrė njerėzve:

"Ai qė prej drurit tė gjelbėr ju bėri zjarrin, e ju prej tij ndizni". (Jasin, 80)

 

Tretshmėria ideale e oksigjenit

Pėrdorimi i oksigjenit nga trupi ynė arrihet si rrjedhojė e vetisė sė tretshmėrisė sė kėtij gazi nė ujė. Tek marrim frymė oksigjeni qė hyn nė mushkėritė tona tretet menjėherė dhe pėrzihet me gjakun. Proteina e quajtur hemoglobinė pasi i lokalizon kėto molekula tė tretura oksigjeni, i shpėrndan nėpėr qeliza. Nga ana tjetėr qelizat nė saje tė atij sistemi tė veēantė enzime qė e prekėm mė lart, pėrfitojnė energji duke pėrdorur kėtė oksigjen pėr tė djegur ato komponime organike qė quhen ATP.

Tė gjitha organizmat e ndėrlikuara pėrfitojnė energji nė kėtė sistem. Por si-gurisht qė ky sistem tė funksionojė ėshtė i lidhur ngushtė me vetinė tretėse tė oksigjenit. Nė qoftė se oksigjeni nuk do tė tretej mjaftueshėm, nė gjak do tė hynin sasira shumė tė vogla oksigjeni dhe kjo nuk do tė pėrmbushte nevojat e qelizave pėr energji. Nėse oksigjeni do tė ishte mė i tretshėm, pėrqindja e oksigjenit nė gjak do tė rritej tej mase dhe do tė shfaqej "helmimi i oksidimit".

Interesante ėshtė se pėrqindja e tretshmėrisė midis gazeve ndryshon 1 mi-lion herė. Pra, midis gazit mė tė tretshėm dhe atij mė pak tė tretshėm ekziston njė diferencė tretshmėrie prej 1 milion herė. Pothuajse asnjė gaz nuk zotėron vlera tretshmėrie tė njėjta me tjetrin. Psh, dioksidi i karbonit ka njė tretshmėri 20 herė mė tė madhe nė krahasim me oksigjenin. Brenda kėtyre vlerave kaq tė ndryshme tretshmėrie oksigjeni zotėron pikėrisht ato vlera mė tė pėrshtatshme pėr jetėn tonė.

Ēfarė do tė ndodhte nėse tretshmėria e oksigjenit do tė ishte pak mė e vogėl apo e madhe?

Le tė shohim fillimisht mundėsinė e parė. Nėse oksigjeni nė ujė (dhe rrje-dhimisht nė gjak) do tė tretej disi mė pak, nė gjak do tė pėrzihej mė pak oksigjen dhe qelizat nuk do tė merrnin sasinė e duhur tė oksigjenit. Nė njė situatė tė tillė do tė ishte shumė e vėshtirė jetesa e qenieve tė gjalla me njė metabolizėm tė lartė si njeriu. Nė kėtė gjendje le tė marrim sa tė duam frymė, pėr shkak se oksigjeni qė thithim nuk arrin mjaftueshėm nėpėr qeliza, do tė mbesnim ballė pėr ballė me rrezikun e mbytjes.

Nėse tretshmėria e oksigjenit do tė ishte mė e madhe do tė shfaqej "helmimi prej oksidimit", tė cilin e pėrmendėm mė lart. Faktikisht oksigjeni ėshtė njė gaz shumė i rrezikshėm dhe nė kushte mbi kufinjtė normalė zotėron efekte vdekjeprurėse pėr gjallesat. Me rritjen e pėrqindjes sė oksigjenit nė gjak, ky oksigjen duke hyrė nė reaksion me ujin shfaqen produkte anėsore tepėr reaktive dhe shkatėrruese. Nė trup janė sistemet tepėr tė ndėrlikuar tė enzimave qė eleminojnė kėtė efekt tė oksigjenit. Por nėse pėrqindja e oksigjenit do tė rritej kėto sisteme do tė ishin tė padobishėm dhe sa herė qė tė merrnim frymė duke e helmuar pak nga pak trupin tonė nė njė kohė tė shkurtėr do tė shkonim drejt vdekjes. Kimisti Irvajn Fridoviē mbi kėtė ēėshtje thotė:

Tė gjitha organizmat qė kryejnė frymėmarrje kanė rėnė nė njė kurth tepėr interesant. Oksigjeni, i cili favorizon jetėn e tyre nė tė njejtėn kohė ka veti helmuese (toksike) pėr to dhe vetėm nė saje tė disa mekanizmave tė veēanta e tepėr delikate mbrojtėse arrin tė shmangė kėtė rrezik.97

Ja pra, ajo qė na mbron prej rrezikut tė kurthit nė fjalė, pra, prej helmimit nga oksigjeni dhe tė mbytjes prej mungesės sė tij ėshtė krijimi dhe pėrcaktimi i pėrqindjes sė tretshmėrisė sė oksigjenit dhe sistemi i ndėrlikuar i enzimave nė trup, pikėrisht ashtu siē nevojitet. E thėnė ndryshe, Allahu ka krijuar me njė pėrshtatje tė pėrsosur, si ajrin qė ne marrim frymė po ashtu edhe ato sisteme qė si-gurojnė pėrdorimin e tij.

 

Elementet e tjera

Padyshim qė elementet e projektuara posaēėrisht pėr jetėn nuk janė tė kufizuar vetėm me karbonin dhe oksigjenin. Edhe elemente si hidrogjeni apo azoti qė pėrbėjnė pėrsėri njė pjesė tė madhe tė trupit tė qenieve tė gjalla, zotėrojnė veēori tė caktuara qė mundėsojnė jetėn organike. Faktikisht tė gjithė elementeve tė tabelės periodike nė kėtė apo njė tjetėr mėnyrė u janė dhėnė detyra tė veēanta favorizuese pėr jetėn.

Nė tabelėn periodike qė nga hidrogjeni deri tek uraniumi, gjenden 92 elementė. (Elementet pas uraniumit nuk gjenden tė lirė nė natyrė por prodhohen nė kushte laboratorike dhe nuk janė tė qėndrueshėm.) 25 prej kėtyre 92 elementeve, janė drejtpėrdrejtė tė domosdoshėm pėr jetėn. 11 prej tyre janė elemente bazė qė pėrbėjnė pėrafėrsisht 99.9 % tė organizmave tė gjalla. Kėto janė: hidrogjeni, karboni, oksigjeni, azoti, sodiumi, magnezi, fosfori, sulfuri, klori, potasiumi dhe kalciumi. 14 elementet e tjerė gjenden nė sasira tepėr tė pakta nėpėr organizmat e gjalla por qė marrin pėrsipėr funksione tė rėndėsishme, kėto janė: vanadiumi, kromi, mangani, hekuri, kobalti, nikeli, bakri, zinku, molibdeni, bori, silikoni, seleniumi, neoni dhe jodi. Pėrveē tyre edhe arseniku, kallai dhe tungsteni marrin pjesė nė pėrbėrjen e disa organizmave dhe kryejnė njė mori funksionesh tė pazgjidhura plotėsisht. Tre elemente bromi, stronciumi dhe bariumi dihet qė marrin pjesė nė organizma tė ndryshme por akoma nuk ėshtė zbuluar funksioni i tyre.98

Ky spektėr kaq i gjerė pėrfshin atome tė grupeve tė ndryshėm tė tabelės periodike. (Nė tabelė ndodhen grupe qė i ndajnė atomet sipas vetive tė tyre.) Nė kėtė gjendje shohim se atome qė bėjnė pjesė nė grupe tė ndryshme nė njė farė mėnyre qė tė gjithė pėrdoren pėr tė mbėshtetur jetėn. J. J. R. Frausto da Silva dhe R. J. P. Uilliams nė librin e tyre me titull "The Biological Chemisrty of the Elements (Kimia Biologjike e Elementeve)" shkruajnė se:

"Elementet biologjike, duken sikur janė zgjedhur pikėrisht nga ēdo grup dhe nėngrup i tabelės periodike dhe ēdo veti kimike e tyre, brenda kushteve tė vendosura nga mjedisi, tregojnė se ndodhen nė kontakt tė vazhdueshėm me funksionet jetike".99

Elementet radioaktive qė zenė vend nė fund tė tabelės periodike edhe pse nė mėnyrė indirekte, pėrsėri shėrbejnė pėr jetėn njerėzore. Ashtu siē tregohet me imtėsi nė librin "Nature's Destiny (Fati i Natyrės)" tė Majkėll Dentonit, elementet radioaktive si uraniumi, kanė luajtur njė rol tė rėndėsishėm nė formimin e strukturės gjeologjike tė tokės. Ka lidhje tė ngushta gjithashtu me izolimin e nxehtėsisė radioaktive nė bėrthamė tė tokės duke penguar pėrhapjen e saj. Nė saje tė kėsaj nxehtėsie nė bėrthamė tė tokės ka rezerva hekuri tė lėngshėm duke mbrojtur nė kėtė mėnyrė edhe fushėn magnetike tė tokės. Ato gaze inerte dhe metale tė rralla tokėsore tė tabelės periodike, tė cilat duken sikur nuk luajnė asnjė rol pėr jetėn, janė shkallė tė rėndėsishme pėr zgjatimin e procesit tė prodhimit tė atomeve deri tek uraniumi.100

Shkurtimisht tė gjithė elementet qė njohim, tė cilat ndodhen nė univers nė njė mėnyrė apo tjetėr janė nė shėrbim tė jetės njerėzore. Asnjėri prej tyre nuk ėshtė kot dhe i paqėllimtė. Kjo nuk ėshtė asgjė tjetėr veēse njė demostrim i qartė i krijimit tė universit nga Zoti posaēėrisht pėr njeriun.

 

Pėrfundim

Tė gjithė ato veti fizike apo kimike tė universit qė shqyrtuam, arritėm nė njė pėrfundim se janė pikėrisht siē duhet pėr tė mundėsuar ekzistencėn e jetės. Sado qė t'i shumojmė studimet tona, ky kriter i pėrgjithshėm nuk ndryshon. Nė ēdo pjesė tė universit ekziston njė qėllim dhe drejt kėtij qėllimi njė pėrshtatje, projektim dhe ekuilibėr i pėrsosur.

Sigurisht qė kjo situatė ėshtė njė provė e ekzistencės sė njė Krijuesi tė vetėm Suprem qė e ka krijuar universin me kėtė qėllim. Nė ēdo veti tė lėndės qė ana-lizuam, pamė fuqinė, inteligjencėn dhe dijen e pafund tė Zotit qė e ka krijuar materien nga mosekzistenca. Ēdo gjė pėrulet pėrpara vullnetit tė Tij dhe rrjedhimisht gjithēka ėshtė brenda njė harmonie tė pėrsosur.

Shkenca e shekullit tė 20-tė, e cila ka arritur nė kėto pėrfundime, ėshtė argumentuese e fakteve, tė cilat i janė deklaruar njerėzve nė Kuran. Allahu nė Kuran u drejtohet njerėzve nė kėtė mėnyrė mbi ēdo detaj tė universit qė nuk ėshtė gjė tjetėr veēse demostrim i pėrsosmėrisė sė krijimit tė Tij:

"I madhėruar ėshtė Ai qė nė dorėn e fuqisė sė Tij ėshtė i tėrė sundimi dhe Ai ka fuqi mbi ēdo send. Ai ėshtė qė krijoi vdekjen dhe jetėn, pėr t'ju sprovuar se cili prej jush ėshtė mė vepėrmirė. Ai ėshtė ngadhnjyesi, mėkatfalėsi. Ai ėshtė qė krijoi shtatė qiej palė mbi palė. Nė krijimin e Mėshiruesit nuk mund tė shohėsh ndonjė kontrast (tė metė), prandaj, drejto shikimin (pėrreth) se a sheh ndonjė ēarje (boshllėk)? Pastaj, herė pas here drejto shikimin, e shikimi do tė kthehet te ti i pėrulur dhe i molisur". (Mulk, 1-4)

 

 

    
84. "Science Finds God", Newsweek, 27 July 1998.
85. Robert E. D. Clark, The Universe: Plan or Accident?, London, Paternoster Press, 1961, f. 98.
86. Fred Hoyle, Religion and the Scientists, London: SCM, 1959; M. A. Corey, The Natural History of Creation, Maryland: University Press of America, 1995, f. 341.
87. David Burnie, Life, Eyewitess Science, London: Dorling Kindersley, 1996, f. 8.
88. Nevil V. Sidgwick, The Chemical Elements and Their Compounds, vol 1. Oxford: Oxford University Press, 1950, f. 490.
89. Nevil V. Sidgwick, The Chemical Elements and Their Compounds, vol 1., f. 490.
90. J. B. S. Haldane, "The Origin of Life", New Biology, 1954, vėll. 16, f. 12.
91. Michael Denton, Nature's Destiny, f. 115-116.
92. Lawrence Henderson, The Fitness of the Environment, Boston: Beacon Press, 1958, f. 247-48.
93. L. L. Ingraham, "Enzymic Activation of Oxygen", Comprehensive Biochemistry, (ed. M. Florkin, E. H. Stotz), Amsterdam: Elsevier, vėll. 14, f. 424.
94. Ali Demirsoy, Ligjet Themelore tė Jetės: Zoologjia e Pėrgjithshme, Vėllimi 1, Pjesa 1, Ankara, 1998, f. 578.
95. Nevil V. Sidgwick, The Chemical Elements and Their Compounds, vol 1. Oxford: Oxford University Press, 1950, f. 490.
96. Michael Denton, Nature's Destiny, f. 122-123.
97. Irwin Fridovich, "Oxygen Radicals, Hydrogen Peroxide, and Oxygen Toxicity", Free Radicals in Biology, (ed. W. A. Pryor), New York: Academic Press, 1976, f. 239-24 0.
98. J. J. R. Fraśsto da Silva, R. J. P. Williams, The Biological Chemistry of the Elements, Oxford: Oxford University Press, f. 3-4.
99. J. J. R. Fraśsto da Silva, R. J. P. Williams, The Biological Chemistry of the Elements, f. 5.
100. Michael Denton, Nature's Destiny, f. 79-85.