Faqja kryesore Rreth kėsaj faqe Kontakt
Mrekullitė E Kuranit - Harun Jahja

MREKULLITĖ E KURANIT



KRIJIMI I NJERIUT

Nė shumė ajete, njerėzve u bėhet thirrje qė tė pėrqėndrojnė vėmendjen nė krijimin e tyre. Shumė shpesh atyre u kujtohet ardhja nė jetė e njeriut, fazat nė tė cilat ka kaluar krijimi i tij dhe se ēfarė ėshtė ai nė thelb:

"Ne ju kemi krijuar juve; pėrse pra nuk e pranoni tė vėrtetėn?! A keni menduar ndonjėherė pėr farėn (spermėn) qė nxirrni? Mos vallė ju e krijoni atė, apo jemi Ne krijuesit e saj?" (El Uakia 57-59)

Krijimi i njeriut, bashkė me mrekullitė e shumta qė pėrmban, ėshtė theksuar nė mjaft ajete tė tjera. Disa pjesė tė informacionit tė pėrmendur nė disa ajete kuranore janė kaq tė hollėsishme saqė ėshtė e pamundur qė njė njeri, i cili ka jetuar nė shekullin VII tė kishte njohuri pėr to. Disa prej kėtyre pikave janė si mė poshtė:

1- Njeriu nuk ėshtė krijuar nga e tėrė fara, por nga njė pjesė mjaft e vogėl e saj.

2- Ėshtė mashkulli ai qė luan rol nė pėrcaktimin e gjinisė sė fėmijės dhe jo femra.

3- Embrioni njerėzor ngjitet nė mitrėn e nėnės si njė shushunjė.

4- Embrioni zhvillohet brenda tri errėsirave (shtresave) nė mitėr.

Nė kohėn e shpalljes sė Kuranit, njerėzit e dinin me siguri qė faktori bazė nė lindjen e njeriut ishte fara e mashkullit. Po ashtu, fakti qė foshnja lind mbas njė periudhe prej nėntė muajsh kuptohej nga tė gjithė dhe s'kishte nevojė pėr vėzhgime tė mėtejshme. Ndėrsa informacioni i pėrmendur nė pikat qė cituam mė lart ishte i paarritshėm dhe i pakonceptueshėm nga niveli i njohurive qė zotėronin njerėzit e asaj kohe. Kėto tė dhėna u vėrtetuan nė mėnyrė shkencore vetėm nė shekullin XX.

Tani le t'i studiojmė kėto pika njė nga njė.

 

Njė pikė e farės

Gjatė marrėdhėnieve seksuale, nga organi seksual i mashkullit dalin njėherėsh rreth 250 milionė spermatozoidė, tė cilėt nisin njė udhėtim tė mundimshėm nė trupin e femrės, derisa arrijnė te veza. Nga 250 milionė spermatozoidė vetėm njė mijė prej tyre ia dalin tė arrijnė nė destinacionin e duhur. Nė fund tė kėsaj "gare", veza lejon vetėm njė qelizė spermatozoide qė tė depėrtojė brenda saj. Ky ėshtė thelbi i njeriut, i cili nuk ėshtė krijuar nga e tėrė sperma, por nga njė pjesė shumė e vogėl e saj. Nė Kuran thuhet:

"A mos mendon njeriu se do tė lihet pa u ngarkuar me pėrgjegjėsi. A nuk ka qenė ai dikur njė pikė e farės qė derdhet?" (El Kijame 36-37)

Siē shihet, Kurani na informon se njeriu nuk ėshtė krijuar nga e gjithė sperma, por nga njė pjesė shumė e vogėl e saj. Ky fakt qė theksohet nė kėtė shpallje ėshtė zbuluar prej shkencės bashkėkohore dhe ėshtė njė dėshmi e qartė e origjinės hyjnore tė saj.

Nė foton nė tė majtė, shohim momentin e derdhjes sė spermės nė mitėr. Nga 250 milionė spermatozoidet e lėshuara nga mashkulli, vetėm njė numėr shumė i vogėl prej tyre e arrijnė vezėn. Spermatozoidi qė do tė fekondojė vezėn ėshtė njė prej njė mijė qelizave spermatozoide qė arrijnė tė mbijetojnė. Fakti qė njeriu nuk ėshtė krijuar nga e tėrė fara por nga njė pjesė e vogėl e saj, ėshtė shpallur nė Kuran me shprehjen "njė pikė e farės qė derdhet".

 

Pėrzierja nė farė (spermė)

Fara nuk pėrmban vetėm spermatozoide, por edhe njė pėrzierje lėngjesh tė ndryshme. Kėto lėngje kanė funksione tė ndryshme, siē ėshtė mbajtja e sheqerit, i cili ėshtė i nevojshėm pėr t'u dhėnė energji spermatozoideve, neutralizimi i acideve gjatė hyrjes nė mitėr dhe krijimi i njė ambjenti rrėshqitės nė mėnyrė qė t'u lejojė lėvizje tė lirė spermatozoideve. Kur pėrmendet fara nė Kuran, ajo pėrshkruhet si njė lėng i pėrzierė:

"Ne e krijuam njeriun prej njė pike uji tė pėrzier me qėllim qė ta sprovojmė atė…" (El Insan 2)

Njė ajet tjetėr, po ashtu, bėn fjalė pėr farėn si njė pėrzierje. Nė tė theksohet se njeriu ėshtė krijuar nga "esenca" e kėsaj pėrzierje:

"Ai e pėrsosi krijimin e ēdo gjėje dhe filloi krijimin e njeriut nga balta. Pastaj bėri qė pasardhėsit e tij tė shtohen prej esencės sė njė lėngu tė dobėt." (Es-Sexhde 7-8)

Fjala arabe "sulale" e pėrkthyer si "esencė", nėnkupton diēka esenciale ose pjesėn mė tė mirė tė diēkaje. Nė raste tė tjera ajo nėnkupton "njė pjesė tė njė tėrėsie". Kjo tregon qė Kurani ėshtė fjala e Atij qė e njeh krijimin e njeriut nė detajet mė tė hollėsishme. Ai ėshtė Zoti, Krijuesi i njeriut.


Gjinia e foshnjes

Nė Kuran thuhet se meshkujt dhe femrat janė krijuar nga "pika e farės qė derdhet". Gjithėsesi, jo shumė kohė mė parė, besohej se gjinia e foshnjės pėrcaktohej nga qelizat e nėnės. Shkenca arriti ta zbulojė faktin e pėrmendur nė Kuran vetėm nė shekullin XX.

Jo shumė kohė mė parė mendohej se gjinia e foshnjes pėrcaktohej prej qelizave tė nėnės. Ose mė saktė, besohej se gjinia ishte e pėrcaktuar nga qelizat e mashkullit dhe tė femrės sė bashku. Por nė Kuran na ėshtė dhėnė njė informacion i ndryshėm, sipas tė cilit tė dy gjinitė janė krijuar nga "pika e farės qė hidhet".

"Ai i krijoi tė dy gjinitė, mashkullin dhe femrėn, prej pikės sė farės qė hidhet." (En-Nexhm 46-47)

Pėrmendja e dy gjinive nuk ėshtė e rastėsishme. Nėse Zoti do tė kishte pėr qėllim thjesht krijimin e njeriut, atėherė nė ajet do tė thuhej "Ai e krijoi njeriun… prej pikės sė farės..". Mirėpo ajeti na informon se Zoti i krijoi tė dy gjinitė prej pikės sė farės…

Zhvillimi i gjenetikės dhe biologjisė molekulare ka vėrtetuar shkencėrisht saktėsinė e kėtij informacioni tė dhėnė nė Kuran. Tani ėshtė e qartė se gjinia pėrcaktohet nga qelizat spermatozoide tė mashkullit, ndėrsa femra nuk luan asnjė rol nė kėtė proces.

Kromozomet janė elementet bazė nė pėrcaktimin e gjinisė. Dy nga 46 kromozomet, tė cilat pėrcaktojnė strukturėn e njeriut, janė tė njohura si kromozomet seksuale. Kėto dy kromozome te mashkulli janė emėrtuar "XY", ndėrsa te femra "XX", sepse forma e kėtyre kromozomeve ngjason me shkronjat pėrkatėse. Kromozomi Y mban kodin gjenetik tė mashkullit, kurse kromozomi X atė tė femrės.

Formimi i njė qenieje njerėzore fillon me ndėrthurjen e njė prej kėtyre kromozomeve, i cili gjendet si te ēiftet e mashkullit, ashtu edhe te ato tė femrės. Te femra, komponentet e qelizės seksuale, tė cilat ndahen nė dy pjesė gjatė ovulacionit, mbajnė kromozomet X. Qeliza seksuale e mashkullit, nga ana tjetėr, prodhon dy lloje tė ndryshme qelizash spermatozoide, njėra prej tė cilave pėrmban kromozomet X, ndėrsa tjetra Y. Nėse njė kromozom X i femrės bashkohet me njė qelizė spermatozoide, e cila pėrmban njė kromozom X, atėherė fėmija do tė jetė femėr. Nėse ai bashkohet me njė qelizė spermatozoide qė pėrmban kromozomin Y, fėmija do tė jetė mashkull.

Kromozomi Y mbart karakteristikat mashkullore, ndėrsa kromozomi X ato femėrore. Nė vezėn e nėnės ndodhet vetėm kromozomi X. Nė farėn e babait ndodhen spermatozoide qė mbajnė kromozome X dhe Y. Kėshtu pra, gjinia e foshnjės varet nga fakti se cili prej kromozomeve ndodhet nė spermatozoidin qė fekondon vezėn, X-i apo Y-i. Me fjalė tė tjera, ashtu siē ėshtė shpallur dhe nė ajet, rolin kryesor nė pėrcaktimin e gjinisė e luan sperma qė del nga babai. Kjo njohuri, e cila nuk dihej nė kohėn kur u shpall Kurani, ėshtė argument i qartė pėr burimin hyjnor tė Kuranit.

Me fjalė tė tjera, gjinia e foshnjės pėrcaktohet nga ai kromozom i mashkullit qė bashkohet me vezėn e femrės.

Asgjė prej kėtij informacioni nuk dihej para shekullit XX, gjatė tė cilit u zbuluan gjenet. Nė tė vėrtetė, mė parė besohej se gjinia e foshnjes pėrcaktohej nga trupi i femrės. Kjo ėshtė edhe arsyeja pse gratė fajėsoheshin kur lindnin vajza.

Trembėdhjetė shekuj para zbulimit tė gjeneve, nė Kuran shpallet lajmi i cili hodhi poshtė kėtė besim tė kotė, duke bėrė tė qartė se gjinia e njeriut nuk e ka pikėnisjen nga femra, por te sperma e mashkullit.

 

Ngjitja e lėngut tė mpiksur nė mitėr

Nėse do tė vazhdonim t'i studionim mė tej argumentet e shpallura nė Kuran rreth formimit tė embrionit tė njeriut, do tė hasnim nė disa mrekulli shkencore tė tjera shumė tė rėndėsishme.

Kur qeliza spermatozoide bashkohet me vezėn e femrės, fillon tė formohet qeliza bazė e embrionit. Qeliza e vetme, e cila njihet nė biologji me emrin "zigotė", fillon menjėherė tė riprodhohet nėpėrmjet ndarjes dhe mė pas shndėrrohet nė njė "copė mishi" tė quajtur embrion. Sigurisht qė kjo mund tė shihet nga njerėzit vetėm me ndihmėn e mikroskopit.

Nė fazėn e parė tė zhvillimit, foshnja nė barkun e nėnės ėshtė nė formėn e zigotės, e cila ngjitet nė mitėr me qėllim qė tė ushqehet prej gjakut tė nėnės. Nė foton lart duket zigota, e cila ngjason me njė copė mishi. Ky fakt, i cili u zbulua nga embriologjia bashkėkohore, ėshtė njė mrekulli e shpallur nė Kuran 14 shekuj mė parė me anė tė fjalės "alek", qė nėnkupton "diēka qė ngjitet dhe varet nė nė njė vend" dhe pėrdoret pėr tė pėrshkruar shushunjėn, e cila ngjitet nė trup pėr tė thithur gjak.

Sidoqoftė, gjatė periudhės sė zhvillimit, embrioni nuk qėndron nė zbrazėtirė. Ai ngjitet nė mitėr siē ngjiten rrėnjėt e njė bime, tė cilat fiksohen fort nė tokė nėpėrmjet lozeve tė tyre. Nėpėrmjet kėsaj lidhjeje, embrioni arrin tė marrė prej trupit tė nėnės substancat e nevojshme tė jetės.16

Nė kėtė pikė, njė mrekulli mjaft domethėnėse ėshtė shpallur nė Kuran. Duke iu referuar zhvillimit tė embrionit nė barkun e nėnės, Zoti pėrdor nė Kuran fjalėn "alek", e cila ėshtė dhe faza e parė e pėrshkrimit tė zhvillimit tė tij.

"Lexo me emrin e Zotit tėnd, i cili krijoi ēdo gjė. Krijoi njeriun prej alekut (nė mitrėn e nėnės). Lexo, se Zoti yt ėshtė mė bujari!" (El-Alek 1-3)

Nga ana gjuhėsore, fjala alek ka kuptimin e "diēkaje tė varur apo tė ngjitur nė diēka tjetėr". E njėjta fjalė pėrdoret pėr tė pėrshkruar shushunjat qė ngjiten ne trup pėr tė thithur gjakun.

Sigurisht, pėrdorimi i kėsaj fjale pėr tė pėrshkruar nė mėnyrė mjaft tė pėrshtatshme zhvillimin e embrionit nė barkun e nėnės, vėrteton edhe njė herė se Kurani ėshtė shpallje nga Zoti, Zoti i gjithēkaje.

 

Mbėshtjellja e muskujve rreth kockave

Kockat e foshnjės mbasi zhvillohen krejtėsisht nė barkun e nėnės, vishen me mish gjatė njė faze tė veēantė.

Njė nga ajetet qė pėrshkruan fazat e zhvillimit tė embrionit tė njeriut pohon faktin se nė barkun e nėnės nė fillim zhvillohen kockat dhe mė pas muskujt:

"… Pastaj e shndėrruam pikėn nė alek, pastaj alekun e shndėrruam nė copė mishi, pastaj kėtė copė mishi e shndėrruam nė eshtra, pastaj eshtrave u veshėm mishin, pastaj e bėmė njeriun krijesė tjetėr (me shpirt).

I lartė ėshtė Zoti, Krijuesi mė i mirė." (El-mu'minun 12-14)

Deri pak kohė mė parė, embriologėt ishin tė mendimit se kockat dhe muskujt nė embrion zhvillohen nė tė njėjtėn kohė. Pėr kėtė arsye, pėr njė kohė tė gjatė, disa njerėz pretendonin se kėto ajete ishin nė kundėrshtim me shkencėn. Por kėrkimet e fundit mikroskopike, tė ndihmuara nga avantazhi i teknologjisė moderne, zbuluan se shpallja nė Kuran ėshtė e saktė.

Vėzhgimet nė nivele mikroskopike treguan se zhvillimi i embrionit nė barkun e nėnės ndodh nė pėrputhje tė plotė me pėrshkrimin nė Kuran. Sė pari, indet kėrcore tė embrionit kthehen nė kocka. Mė pas, qelizat muskulore, tė cilat formohen prej indeve pėrreth kockave bashkohen dhe mbėshtjellin kockat.

Ky proces ėshtė shpjeguar si mė poshtė nė librin e mirėnjohur, Zhvillimi i njeriut, i cili ėshtė shkruar nga njė prej shkencėtarėve mė tė spikatur nė fushėn e anatomisė dhe embriologjisė.

Shumė prej fazave tė zhvillimit tė fėmijės nė barkun e nėnės janė shpallur nė Kuran. Siē thuhet edhe nė ajetin e katėrmbėdhjetė tė sures El Mu'minun, indet kėrcore tė embrionit, nė fillim, shndėrrohen nė kocka. Pastaj kockat vishen me qeliza muskulore. Zoti e pėrshkruan kėtė zhvillim nė ajetin: "… pastaj mudgan e shndėrruam nė eshtra, pastaj eshtrave u veshėm mishin."

Gjatė javės sė shtatė, skeleti fillon tė shpėrndahet nėpėr tėrė embrionin dhe kockat marrin formėn e tyre natyrale. Nė fund tė javės sė shtatė dhe gjatė javės sė tetė, muskujt zėnė vendin e tyre rreth formave tė kockės.17

Pra, fazat e zhvillimit tė njeriut tė pėrshkruara nė Kuran janė nė harmoni tė plotė me zbulimet e embriologjisė bashkėkohore.

 

Tri fazat e foshnjės nė mitėr

Nė Kuran ėshtė shpallur se njeriu ėshtė krijuar nė barkun e nėnės nė tri faza.

"... Ai ju krijoi nė barkun e nėnave tuaja, fazė pas faze, nė tri errėsira. Ky ėshtė Zoti, Zoti juaj, vetėm i Tij ėshtė pushteti…" (Ez-Zumer 6)

Siē mund tė shihet nga ajeti i mėsipėrm, njeriu ėshtė krijuar nė barkun e nėnės nė tri faza tė veēanta. Me tė vėrtetė, biologjia bashkėkohore ka zbuluar se zhvillimi embrional i foshnjės realizohet nė tre sektorė tė veēantė nė barkun e nėnės. Sot, nė tė gjitha tekstet e embriologjisė qė studiohen nė fakultetet e mjekėsisė, ky subjekt trajtohet si pjesė e njohurive themelore. Pėr shembull, nė librin Embriologjia njerėzore elementare, i cili ėshtė njė referencė e rėndėsishme nė fushėn e embriologjisė, ky fakt pėrshkruhet si mė poshtė: Jeta nė mitėr kalon nė tri faza: paraembrionike (dy javėt e para plus gjysma e javės sė tretė), embrionike dhe fetus (fundi i javės sė tetė e deri nė lindje)."18

Kėto faza u referohen etapave tė ndryshme tė zhvillimit tė njė foshnjeje. Karakteristikat kryesore tė kėtyre etapave janė dhėnė mė poshtė:

- Faza paraembrionike

Nė kėtė fazė, zigota rritet nėpėrmjet ndarjes dhe, kur bėhet njė grumbull shumėqelizor, ajo ngjitet nė muret e mitrės. Ndėrsa vazhdojnė tė rriten, qelizat organizohen nė tri shtresa.

- Faza embrionike

Kjo fazė zgjat pėr pesė javė e gjysmė, gjatė sė cilės foshnja quhet "embrion". Nė kėtė fazė, sistemet dhe organet kryesore tė trupit fillojnė tė shfaqen prej shtresave qelizore.

- Faza fetus

Nė kėtė fazė, embrioni quhet "fetus". Kjo fazė fillon nė javėn e tetė tė shtatzanisė dhe zgjat deri nė momentin e lindjes. Karakteristikė dalluese e kėsaj faze ėshtė se fetusi merr formėn e njė qenieje njerėzore me fytyrė, duar dhe kėmbė. Megjithėse fillimisht ėshtė vetėm 3 cm i gjatė, qė tė gjitha organet e tij janė tė dallueshme. Kjo fazė zgjat pėr rreth 30 javė dhe zhvillimi vazhdon deri nė javėn e lindjes.

Nė ajetin e gjashtė tė sures Ez-Zumer tregohet qartė se njeriu ėshtė krijuar nė barkun e nėnės nė tri faza tė veēanta. Me tė vėrtetė, biologjia bashkėkohore ka zbuluar se zhvillimi embrional i foshnjės realizohet nė tre sektorė tė veēantė nė barkun e nėnės.

Informacioni mbi zhvillimin e foshnjės nė barkun e nėnės u bė i mundur vetėm pasi u bėnė vėzhgime me mjete dhe metoda bashkėkohore. Si shumė argumente tė tjera shkencore, disa pjesė tė kėtij informacioni janė shpallur nė ajetet e Kuranit. Pėrmendja e kėtij informacioni kaq tė detajuar dhe tė pėrpiktė, nė njė kohė kur njerėzit kishin njohuri tė pakta mbi ēėshtjet e mjekėsisė, ėshtė njė tregues i qartė se Kurani nuk ėshtė fjala e njė njeriu, por ėshtė fjala e Zotit.

 

 

    
16- Moore, Keith L., E. Marshall Johnson, T. V. N. Persaud, Gerald C. Goeringer, Abdul-Majeed A. Zindani, and Mustafa A. Ahmed, 1992, Human Development as Described in the Qur'an and Sunnah, Makkah, Commission on Scientific Signs of the Qur'an and Sunnah, p. 36
17- Moore, Developing Human, 6. edition,1998.
18- Williams P., Basic Human Embryology, 3. edition, 1984, p. 64.